Simonos puslapis [gadilee@gmail.com].

Happy New Year!

Regis, gerai užrašiau pavadinimą? :)

2008 metai - lyginiai metai, teks juos pasidaryti LYYYYYYGINIUS. Gerai, gerai, reklamos įtaka, bet pažiūriu ir tv, ir prie kompiuterio ilgai pasėdžiu. Ir ką? Teks mažint. Tai vienas iš mano planų atėjusiems metams. Dabar, ką labiausiai prisimenu iš 2007 metų - tai jų sutikimą ir šiltą vasarą… (mm). Vasara buvo kone visokeriopai išnaudota :). Teks tai laikyti kaip pavyzdį ir šiuos metus visus tokius padaryt.

Kaip jau skaičiau kitų bloguose, visi čia giriasi, ką gavo dovanų Kalėdų proga. Pasigirsiu ir aš: gavau dantų šepetuką (regis, tos pačios firmos, kaip Justina gavo pastą :D), labai gražius auskariukus (dabar galvoju, kada bus artimiausia proga juos įsiverti), šokolado ir du vienodus, ne visai didelius, bet ne visai ir mažus, keramikinius (juk taip?) indelius (“Simonai su draugu valgyti mišrainę”, - taip skambėjo palinkėjimas).

Penktadienį netikėtai nuo pat ryto susirgau. Temperatūra ir viskas aplinkui sukasi - tokie efektai :). Vakare iš viso vos galva nesuplyšo…

Ką gi, kaip iš tos reklamos, šeštadienį, tik atsikėliau, garsiai tariau: “Vakar buvo prastai, bet išgėriau COLDREX….” :D. Taip, taip, vėl reklama, bet juk taip smagu, kai ji būna tiesa! :). Reikėjo jau važiuot į Regitrą laikyt teorijos, nes… “Po naujų metų bus atnaujinimai, perprogramuos testus…”, - tokią dainelę teko neretai girdėt auto mokykloje… Buvo būtina paskutinę darbo dieną 2007 metais vykt laikyt egzaminą. Dar tokia truputį “apspangus” nuo Coldrex, bet nieko - išlaikytas! Padariau klaidų, bet visgi pasisekė :). Dar vienas žingsnelis ligi teisių. Ir aš būsiu karys keliuose.

Su tais rytais sekasi: paskutinę 2007 metų dieną pradėjo snigti! Džiugu vėl matyti sniegą, pajusti tą tikrą žiemišką jausmą, išgirsti tą girgždesį po batais, bet iš dalies… Patiko ir besniegė žiema. Visvien, gerai, kaip yra. Smagu! Nors dar nedariau “sniego traktorių”, tikiuosi juos padaryti rytoj. Jiems daryti juk reikia poros!

Dar vienas dalykas: suradau vieną draugą. Nemoku apibūdinti, koks jis, tačiau jis man patinka. Man linksma su juo. Kalbėti apie bet ką. Taip laisvai. Susisiekėm prieš pat lietuvių kalbos bandomąjį egzaminą. Kai reikėjo ruoštis… Ir ruošėmės! Taip linksmai ir “12-okiškai”. Tikiuosi, kad toliau bendrausime 2008 metais ir dar būtinai susitiksime Vilniuje! Jei ne anksčiau, tai bent rudenį :).

Ir turbūt paskutinė karšta naujiena. Man naujas ir dar buvęs nerėgėtas dalykas iki vakar - Tecktonik :). Žaviuosi. Pasižavėkite ir jūs. Pridedu filmuką.

Akmenukai.

Iš pradžių pavadinimą užrašiau perliukai. Bet nutryniau ir pakeičiau į dabar esantį. Tiesiog norisi kitaip :).

Keletas mano minčių, iš patirties:

“Vakar miegojau optimaliai - 8 valandas. Tik… 4 dieną, 4 naktį”. Po tokio poelgio jaučiausi tikrai pailsėjusi ir kupina energijos.

(hm… antrosios neprisimenu). 

Paskutiniu metu vadovaujuosi tuo kažkelintu, papildomu (11 ar 12? Priklausomai nuo didžiojo įsakymo įskaitymo) Dievo įsakymu: “Imk viską, kas nemokamai”.

Ir, tiesą pasakius, galvojau, kad jį sugalvojo Justina (blush). Tiesiog dažnai kartu jį praktiškai įvykdom :).

Juokas vidury nakties.

Ką tik paskaičiau Justinos blogą. Ir pradėjau juoktis. Ne, ne iš Justinos įrašo, bet… Iš paveiksliukų, kuriuos padėjau pasirašydama “shoutbox’e” (ar kaip jis ten). Norėčiau ir aš čia tokių :D

O, vat, juokas dar ima iš to, kad visai nebejuokinga. Turiu daryti vokiečių, o ne visokius blog’us skaitinėt ir rašinėt. :| 

O bet tačiau tad užtad

Jaučiu susidvejinimą. Viena pusė svarsto apie save, gilinasi į poelgius ir planuoja, kaip ką nors daryti toliau, kad būtų geriau, o kita pusė - paviršutiniškai, lengvabūdiškai žvelgia į pasaulį ir tiesiog nori pasiimti viską, kas yra FUN. Nori padaryti daug įvarių gražių niekučių, pralinksminančių kitus ir taip pat suteikiančių pačiai tą tokį mielą jausmą.

Tarsi Simona ir Simona. Ir kuri Simona esu aš? Simona? Simona…

Juk artėja Kalėdos. Jau pradėjau mąstyti apie dovanas:). Ir esu sugalvojusi ką norėčiau kam padovanoti, tačiau jau kokias dvi savaites tik toks sustingęs to dalyko vaizdas plaukioja galvoj. Ko nors ryškaus neįžiūriu, dar reikės pakankinti fantaziją=).

Kažkas kitaip.

Kažko trūksta.

Kažkam tai reikia pakeisti.

Kažką padaryti.

Kažkuo užsiimti kitu.

Kažin kodėl yra šitaip? 

Kas žino…

Vis dar neradau savęs. Kai jau atrodo, kad, va, čia jau aš, pasirodo, kad tai ne aš. Norisi tiesiog patylėti, gal net išsiverkti. Erzina menkiausios smulkmenos, del kurių apšauki tuos, katrų visai nenori skaudinti. Kuriuos gerbi ir myli.

Ir kartais, kai reikia kažką padaryti, visai mieliau užsiimu tuo, ko visai nereikia man. Galbūt kažkam. Bet tas kažkas, kažin ar sugeba tai įvertinti. Kai sugeba - labai paglosto širdį.

Lapkričio 12-oji.

CHA CHA CHA. Šiandien keistoka diena. Tokia CRAZY :). Juokiuos mokykloj viena pati koridoriuje neaišku iš ko, paskui jau iš to, kad juokiuos. Bet kas man, bitik linksma.

Šeštadienį nepavyko draugės pasveikint per Žemaitijos radiją, nes nelemtai rašiau zr … numeriu 1656, o reikejo zrsveikinu … numeriu 1656. Užsirašiau ateičiai. Gyveni ir mokaisi, sako.

Einu į google paieškoti gražių nuotraukų, atspindinčių šiandienos mano nuotaiką.;). Echt, susiradau kažką “typo” šmaikštaus, o, bet, kadangi, tačiau, nepavyko man jų įdėt paprastai, tai tik linkus įdedu.

Akcija - atrakcija: “Kiek burnoje dantų?”

Žvelgiam į pasaulį pro rožinius akinius.

Ou hepi dei.

Nevadinsiu šios dienos super duper master blaster turbo power jėgiškai smagia, tačiau ji man patiko. Ji buvo produktyvi. Ne produktyvi, tiesiog kas buvo suplanuota, tas buvo padaryta. Nors pramiegojau pirmąją pamoką - nepraleidau nieko ypatingai svarbaus. Pasivažinėjau antrąjį kartą po miestą ir per staigiai stabdydama vos avarijos nepadariau (hehe >:) ). Nusprendžiau, kad reikia tiesiog atsipalaiduoti (aišku, ne per daug) ir mąstyti apie tai, kokias turim gražias akimirkas, dienas, vakarus, naktis, mėnesius ir t.t. ir pan. Ir pagalvojau, jog kuo daugiau galvoju apie gerus, teigiamus dalykus, tuo labiau man patinka tai daryti, tą jausti :).

Čia gal po gimtadienio tokia nuotaika? Jaučiuosi įsimintinai jį atšventusi, nors ir atrodė, kad tik 13-asis ;).

Galbūt kažkam nuskambės keistai, tačiau kuo nuoširdžiau ko nors bijau, tuo geriau tas pasiseka. Tiesiog reikia jausti tą baimę širdimi. Neapgaudinėjant savęs.

Šiandien esu teigiamas žmogus!

P.S.: Mano kraujo grupė A teigiama, tai aš neigiamas žmogus ir negaliu būti =).

Ir dar. Kai kažkada su Dovile darėm bandymą Skype’je rašyti be šypsenėlių ir kitokių emocijų paveiksliukų, padarėm išvadą, kad toks pokalbis yra labai niūrus, liūdnas ir (galbūt) piktas. Mano šis užrašų puslapiukas gal kartais ir atrodo būtent toks, tačiau ne visada taip yra. Yra ir gražių akimirkų, kurias noriu čia išsaugoti.

Dar liko pora valandų, tad: “Oh, happy day” ;). Turbūt šiąnakt ir vėl neišsimiegosiu, todėl einu tęsti tai, ką suplanavau, kad kuo anksčiau atsigulčiau pailsėti. 2007-10-24, 22:04

O, mama, man jau 18-ka.

Nusprendžiau panagrinėti, kiek pasikeičiau per tuos 18 metų:

• dabar esu maždaug 11,5 karto sunkesnė, nei gimiau.
  
• paaugau 1,15 m.
• na, aišku, ir dar kažkas pasikeitė, bet dabar neateina į galvą, kas.