Labai labai labai labai
Rugpjūtis. Rugpjūčio mėnesio pradžia. Nesugebu aprėpti visko. Neišeina. Regis, būni vienur, kitur, nori pasimatyti su vienais žmonėmis, kitais. Įvyksta vieni dalykai, paskui koncentruojiesi į kitus ir pamiršti tuos vienus. Kaip būna apmaudu, kai nepavyksta viskas taip, kaip tu nori, kai aplinkybės susiklosto kitaip. Ir pajauti tą jausmą iš kažkada seniai. Tik su kitais žmonėmis, kitoje vietoje, kitokia situacija, kitokiu protu. Ne, tai nėra malonus jausmas. Tai turbūt apmaudas, rūpestis, nerimas, sielvartas kartu paėmus. Nepasikalbi su niekuo, uždarai tai savyje. Taip, tas pasakymas, jog pasidalintas skausmas būna lengvesnis, yra teisingas, tačiau tai išsiaiškinti gali tik su tais žmonėmis iš tos situacijos. Taip tikslingiausia.
Jūros šventė -> saulė -> jūra.
Kaunas -> elektryčka -> Vilnius.
Nors, kai gerai pagalvoji, aplinkybes kuriame patys.
Kartais būna, kad atsibosta bendrauti su vienu ar kitu žmogumi, pavargsti nuo bendravimo, tačiau dabar yra priešingai. Noriu bendrauti. Noriu matyti besišypsančias akis, jų kontaktą su manosiomis, gyvas kalbančias lūpas, besikeičiančias žmogaus mimikas. Noriu išgirsti balsą. Noriu ne tik pokalbio, tačiau ir patylėjimo greta. Jaukaus patylėjimo. Rankos paspaudimo (ar suspaudimo) ir galvos paglostymo. Norėčiau ir nugaros masažo. Nebūtinai man. Galiu ir aš. Noriu ir aš. Tačiau čia gal jau per daug?
Noriu eiti drauge. Ne, ne pasivaikščioti. Kur nors su tikslu. Kad ir mažyčiu, mažutėliu, bet tikslu. Kad būtų pasitenkinimo jausmas, jog jį įvykdėm.
Nors, kai viskas atrodo beviltiška, kai atrodo, kad tuoj apsiverksiu, nenoriu tų ašarų rodyti niekam. Nei pažįstamiems, nei nepažįstamiems. Nes tada jau tikrai verksiu. Tada mintys suksis vien apie verkimą ir neišeis jų nuvyti. Nors kartais per daug susireikšminu ir dėl to darosi skaudu. O dar kitais kartais norėčiau paverkti balsu. Į artimo žmogaus petį. Norisi, kad kai kurie žmonės man būtų artimesni. Bet jie šiek tiek priartėja tik tuomet, kai jau aš nieko nebesitikiu. Ir tada vėl iš naujo. Vėl užgimsta tas noras, tačiau pats artėjimo procesas būna sustingęs. O gal tik man taip atrodo?
P.S.: pavadinimą reikia išdainuoti pagal B’Avarijos dainą.
Papildymas: nežinau, ar čia dėl to noro bendrauti, tačiau liepos paskutinę dieną kalbėjau su… 15 nepažįstamų žmonių, kai pokalbį pradėjau aš.
3 years ago