Mano puslapis!

Ka pel, ka pel!

Lyja. Vasara jau įkopė į trečiąją savo dalį, o dar tokio lietaus kaip ir nebuvo. Ar buvo?

Man patinka. Vėsu, šlapia, girdi, kaip bėga nuo stogo didelės vandens čiurkšlės. Niekur nesinori eiti iš namų. Ir dėl to, kad lauke lyja, nėra taip nyku ir liūdna, jog sėdi namuose.

Pravažiuoja traukinys. Girdžiu jo dunksėjimą, bet nebe taip, kaip anksčiau. Kažkas pakito. Dabar girdi ne tik medinį/geležinį/plieninį/dyzelinį/elektrinį traukinį, tačiau jauti, kad jame yra žmonių. Važiuojančių žmonių su tikslu. Kažkur. Kažkokių. Su kažkuo. Anksčiau tai buvo tiesiog traukinys iš Klaipėdos į Vilnių (jei važiuoja kairėn) ir iš Vilniaus į Klaipėdą (jei važiuoja dešinėn). Tačiau šitas siauras žvilgsnis išsiplėtė ir pagilėjo. Gal po mėnesio kito, po metų laiko, apskritai po metų, tai atrodys dar kitaip, tačiau dabar yra būtent šitaip.

Rašau ne tik apie keleivinius, tačiau ir apie krovininius traukinius. Kaip turėtų būti nuobodu lokomotyvo vairuotojui važiuoti ilgą bėgių atkarpą. Kai tik kartais regi stovinčias mašinas prie pervažos ir trumpai trumpai išgirsti pervažos signalo čirškesį.

Pamenu, kaip buvo įdomu sužinoti, ar traukinyje yra vairas, ar ne? Dabartiniu mano įsitikinimu, jis yra. Ir be jo negalima važiuoti :).

Kitas dominantis klausimas: pagal ką įsijungia pervažos signalas? Reaguoja į atvažiuojantį traukinį? Mygtukas? Pagal laiką?

O čia gimė geniali idėja. Žaviuosi Lietuvos Geležinkelių traukinio palydovų, kontrolierių darbu. Galbūt jie sugebės atsakyti į tokį kompromituojantį klausimą? >:)